"...mažiau galvok, daugiau veik..."

Kartais pagalvoju, kaip būtų gerai turėti daug drąsos ir nieko nebijoti. Vieną vakarą mane buvo užplūdęs didžiulis liūdesys ir vientvės jausmas. Šitas jausmas turėtų būti tikrai suprantamas, mano gyvenime mokslų atsirado darbs ir šiaip daug daug veiklos, tačiau per tai turiu truputi pamiršti šeimą. O šeima man buvo visada pats svarbiausias dalykas ir yra labai sunku susitaikyti su ilgu nesimatymyu su pačiais artimiausiais žmonėmis. Ir tą vakarą mane guodė vinas žmpgus, tiesą sakant net netikėjau, kad jis gali būti toks puikus draugas. Na, kaip sakoma: "Draugą neleimėje pažinsi". Taip ir buvo... Na, aišku, po to mes netapome pačiais geriaisiais draugais, bet nuo jo buvimo šalia tą vakarą an tikrai palengvėjo. Vien jo buvimas man jau buvo didelė vertybė. Bet dar labiau man įstrigo jo pasakyti žodžiai: "...mažiau galvok, daugiau veik...". Ir tada supratau, kad man liūdna ne tik dėl to, kad pasiilgau šeimos, o ir dėl to, kad nesugebu imtis iniacetyvos kai kuriose situacijose. Tikrai kartasi per daug esu didelė bailė, kad žengčiau drąsų žingsnį, kad surizikuočiau ir po to gerčiau šampano taurę, o gal ir ne. Bet nors pamėginčiau. Už tai juk į galvą niekas neduoda. Tačiau bijau. Ir iki šiol bijau vieną žingnį žengti. Tačiau dabar nors suprantu savo liūdesio priežastį ir jei nbenoriu liūdėti, einu žingsnelis po žingsnelio link savo baimės įveikimo. Tikiuosi, kad man kada nors tikrai nepritrūks drąsos ir aš pagaliau žengsiu didelį žingsnį, kuris bus reikšmingas mano gyvenimui. Tikiuosi ir jūs esate ar būsite drąsūs ir nepraleisite savo progos, kuri gali praeiti pro šalį, jei neparodysi iniciatyvos.